Bepilotis orlaivis gali skenduoliui numesti gelbėjimo ratą

Bepiločiai orlaiviai, dar vadinami dronais, – technologijų naujovė, jau spėjusi sukelti ne vieną skandalą. Tačiau technologijų entuziastai Tadas Kuriazovas ir Edgaras Šnipas sako, kad šie aparatai yra didžiuliai žmonių pagalbininkai, galintys saugoti net gyvybes.

Ir Edgaras Šnipas, ir Tadas Kuriazovas pasakoja, kad pradėjo domėtis šiais aparatais nuo pat jų paplitimo pasaulyje pradžios, maždaug prieš 5 metus. Edgaras dar paauglystėje domėjosi radijo bangomis valdomais lėktuvėliais, yra dalyvavęs varžybose, pirmąjį savo lėktuvėlį susikonstravo pats. Šypsodamasis sakė, kad Lietuvoje, deja, šiuo metu jie nėra vieninteliai, užsiimantys bepiločių orlaivių verslu, ir gal kai kas ginčytųsi, kad ir ne pirmieji, tačiau teigia, jog patirties sukaupę turi tikrai nemažai. Kai Lietuvoje dar mažai kas žinojo, kas tie dronai apskritai yra, jis domėjosi pasaulinėmis naujovėmis, svarstė, kurias iš jų galima atvežti į Lietuvą.

„Pirmuosius dronus konstravome patys, darėme klaidų, patys jas ir taisėme, ir jaudinomės dėl jų. Nebuvo taip kaip dabar – nusiperki, susirenki ir skraidai“, – pasakoja Edgaras Šnipas. Šiuo metu bepiločiais orlaiviais jie ir prekiauja, ir konsultuoja dėl jų įsigijimo, be to, laiko savo pareiga šviesti žmones dėl didžiulių ir dažniausiai pozityvių jų naudojimo galimybių.

Iš aukštai arba iš paukščio skrydžio

Startuolis (jaunas, naujoviškas verslas) vabzdys.lt – tik viena iš dronų entuziastų veiklos sričių, tačiau populiari ir labai atraktyvi. Pasak T. Kuriazovo, bepiločiais orlaiviais filmuojami įvairiausi renginiai, kino filmo, taip pat kuriami reprezentaciniai vaizdo klipai, filmuojami nekilnojamojo turto ir kiti objektai, norint parodyti, kokioje aplinkoje jie įsikūrę. „Žinoma, paslaugos nėra labai pigios, bet įkandamos daugumai. Ir tikrai vertos savo kainos, nes žmonės gauna labai gražią, išskirtinę vaizdo medžiagą“, – sakė pašnekovas.

Taip pat šie aparatai naudingi pramonės ir statybų sektoriuose – tiesiai iš bepiločių orlaivių vyksta tiesioginė transliacija į „Youtube“, TV ekranus ar vaizdo projektorius. Toks būdas puikiai pavaduoja žmones ir jiems nereikia dirbti, sakykim, kaminuose ar dideliame aukštyje. Taip pat verslininkai plėtoja ir kitus naujus perspektyvius projektus su šiais aparatais, ne tik susijusius su filmavimu ir fotografavimu, bet kol kas jų atskleisti negali – tai komercinė paslaptis.

 

Entuziastai vienijasi

Pašnekovai su verslo partneriu yra Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos (LBONA) nariai; jos veikla pradėta plėtoti nuo 2014 m., kai prasidėjo šių aparatų bumas – pradėta galvoti, kaip reglamentuoti jų naudojimą ir užbėgti už akių galimiems nesusipratimams.

Neseniai iš LBONA valdybos ir asociacijos narių buvo sudarytos ekspertų, komisijos grupės, jos egzaminuos Lietuvoje norinčiuosius gauti bepiločio orlaivio valdymo licencijas, numatytos ir tam tikros taisyklių išimtys – jų reikės norintiesiems naudoti dronus arčiau kaip 50 metrų nuo pastatų, transporto priemonių, žmonių – toks šiuo metu yra teisinis dronų naudojimo reglamentavimas. Licencija bus galima gauti tik išlaikius specialius egzaminus ir atitikus specialius reikalavimus, o ją suteiks Civilinės aviacijos administracija, remdamasi ekspertų egzaminuotojų išvadomis. Pasirodo, ir pagal danguje egzistuojančias „kelių eismo taisykles“ šio aparato pilotai visuomet turi užleisti kelią skrendančiam tikram pilotui oro erdvėje, pvz., parasparniu ar oro balionu, yra ir daugiau saugumo reikalavimų – negalima skraidyti arti karinių objektų ar oro uostų. Tačiau, pasak T. Kuriazovo, viskas vyksta taip pat, kaip ir važiuojant automobiliu – nuo žmogaus priklauso, kaip jis elgsis, tačiau dėl bepiločių orlaivių naudojimo nelegaliems tikslams ir jų grėsmės dažniausiai būna išpūstas muilo burbulas.

 

Ne kenkia, o padeda

„Dėl to išties kartais būna labai pikta“, – pridūrė Edgaras Šnipas. Jei kalbėtume apie privatumo pažeidimus naudojantis šiomis priemonėmis, tai patogiau ir pigiau būtų ką nors šnipinėti žiūronais – skrisdamas aparatas kelia nemažą triukšmą, be to, jį valdyti taip, kad būtų stebima ar nufilmuota tas, kas reikia, būtinas aukštas piloto meistriškumas ir brangi įranga. Tas pats pasakytina ir apie bandymus dronu perduoti nelegalius daiktus kaliniams – bepiločiai orlaiviai tikrai nėra nepastebimi, kai kurie net gana dideli.

„Šiandien yra reglamentuotos tam tikros taisyklės ir su jomis supažindiname kiekvieną pirkėją. Jose yra tam tikrų apribojimų dėl saugumo ir privatumo, nurodyta, kokiomis sąlygomis Lietuvos teritorijoje galima naudoti bepilotį orlaivį“, – pasakoja Tadas Kuriazovas. Jo teigimu, nuo žmogaus priklauso, kaip jis elgsis toliau. Vis dėlto vabzdys.lt įkūrėjai tikina, kad šių priemonių teigiamų naudojimo galimybių gerokai daugiau nei neigiamų.

 

Nauda ir pomėgis

Siuntų gabenimas, apsauga, aplinkosauga, aukštybiniai darbai, padarytos žalos įvertinimas, sakykim, po gamtinės katastrofos ar gaisro – visa tai tik dalis sričių, kur gali būti naudojami dronai. Visais šiais atvejais aparatai tik gelbsti žmonių sveikatą ir gyvybę, nes žmonėms nereikia dirbti itin aukštai, pavojingose zonose ir pan. Net ir karo tikslams naudojami dronai saugo žmonių gyvybes, bent jau pilotų, kurie valdo karinius lėktuvus. Pasak E. Šnipo, dronai tik skraido, o tai, kas į juos bus įmontuota, – žmonijos vaizduotės, išradingumo ir, žinoma, moralės reikalas.

Pasak E. Šnipo, pomėgis bepiločius orlaivius naudoti fotografavimui, filmavimui iš aukštai Lietuvoje plinta vis plačiau. Anksčiau pirkdavo tik fotografavimo ir filmavimo aparatūrą, o dabar žmonės įsigyja nuo 500 iki 1500 eurų kainuojančius bepiločius aparatus, norėdami įamžinti savo kelionių akimirkas. Jų būna jau su įmontuota kamera, bet galima įtaisyti ir savo. Šie daikčiukai gali būti ir puikus žaislas vaikams – nedidelis žaidimų aparatas kainuoja nuo 50 iki 250 eurų. Žinoma, profesionalams skirti kainuoja daug brangiau.

 

Neigiamas įvaizdis nesitaiso

Mitai apie dronų grėsmę susiformavo taip greitai ir tokie gajūs, kad juos patikrinti sugalvojo net „Discovery“ laidos „Mitų griovėjai“ vedėjai – kvadrokopterio sraigto ašmenų aštrumą jie išbandė su negyva višta. Vištos krūtinėje po susidūrimo su skraidančiu apartu atsirado kelių centimetrų gylio pjūvis, toks žmogaus gyvybei – konstatavo mitų griovėjai – grėsmės negalėtų sukelti. Žinoma, toks smūgis tikrai nebūtų malonus. Visą pasaulį aplėkė žinia, kaip per koncertą Meksikoje nuo filmuojančios ore kameros nukentėjo dainininkas Enrikė Iglesijas, bandydamas aparatą nusukti nuo savęs į žiūrovus, jis susižalojo pirštus. Nors trauma nebuvo itin rimta ir dainininkas koncertą baigė, kruvini ji marškinėliai ir ranka akimirksniu aplėkė viso pasaulio žiniasklaidą ir šių aparatų garbės nepadidino.

  1. Kuriazovas kritikavo ir „Mitų griovėjų“ darbą – žinoma, jis pažiūrėjo laidą ir atkreipė dėmesį, kad „griovėjai“ ir vištą, ir droną laikė, o natūraliomis sąlygomis, pasak jo, jei objektai susidurtų, jie vienas nuo kito atšoktų dėl svorio skirtumo, todėl smūgis ir sužeidimas nebūtų toks stiprūs (nebent tai būtų didesnio svorio ir galios aparatas). Be to, daugumos pasaulyje žinomų gamintojų, pasak pašnekovo, gaminiai turi specialias propelerių apsaugas ir jos neleistų sužeisti per arti priskridus prie žmogaus ar padaryti kokios rimtesnės žalos, taip pat didesnieji aparatai – su brangia įranga ir sunkesni – dažnai turi papildomai montuojamus specialius parašiutus, jei netikėtai sugestų aukštyje ar taptų nevaldomas, tad jie nekrenta iš viršaus kaip akmenys. Pasaulyje šiomis priemonėmis kuriama vis geresnė ir tobulesnė programinė įranga bei komponentai – jau greitai jos galės atpažinti kliūtis ir išvengti susidūrimo. Šiuo metu jau sukurta keletas eksperimentinių modelių, deja, jie dar nepasiekė Lietuvos.

 

Vystosi dviem kryptimis

Nemažai technikos naujovių sukurta kariniais tikslais, ne išimtis – ir dronai. 1922 m. įvyko pirmasis bepiločio orlaivio pakilimas nuo lėktuvnešio, technologijos buvo sparčiai tobulinamos. Antrojo pasaulinio karo metais radijo bangomis valdomų aparatų naudojimas dar labiau paplito, o šiais laikais išsivysčiusios šalys – JAV, Izraelis, Jungtinė Karalystė – turi ištisas nepilotuojamų lėktuvų eskadriles. Pasaulyje iš viso yra 50 šalių, kurios gynybos tikslams naudoja tokius orlaivius, tarp jų – ir Lietuva. Šių aparatų naudojimas itin smarkiai ėmė plisti po 2001 m. JAV karinių operacijų Afganistane. Po Rugsėjo 11 – osios JAV naudojamų bepiločių orlaivių eskadrilė nuo kelių dešimčių padidėjo iki kelių tūkstančių, šiuolaikinėje karyboje jie naudojami vis plačiau, jie pavojingi tuo, kad raketų atakos taikinys yra iš anksto žinomas, o dronas tarsi lūkuriuoja, „žvilgsniu“ sekdamas taikinį, jei jis juda. Atrodo, ši priemonė vienodai sparčiai vystosi dviem kryptimis – kone fantastinio naudojimo priemonės pritaikomos ir taikiame gyvenime.

 

Vaizduotės nestinga

Kad ir koks platus būtų šis aparatų naudojimas karyboje, civiliniame gyvenime jis gali būti dar platesnis. Dronai populiarėja atliekant priešgaisrinės saugos darbus, stebint gyvūnų ir paukščių migraciją, sudarant 3D žemėlapius, stebint teritorijas ir orus, sakykim, viesulų ir uraganų artėjimą. Japonijoje nuotolinio valdymo sraigtasparniai barsto trąšas. Taip pat bepiločiai lėktuvai gali atlikti paieškos ir stebėjimo darbus. Maža to, Belgijoje šie gudrūs aparatai buvo naudojami nusirašinėjantiems moksleiviams susekti.

Arti tikrovės ir planai, kad vietoj kurjerių siuntinius žmonėms pristatys dronai. „Amazon“ bendrovės planus pristatyti krovinius, kurių didžioji dalis sveria apie 2kg, kol kas stabdo JAV teisinė bazė – nors į šių aparatų naudojimą karybai mestos didžiulės investicijos, civiliniais tikslais jų naudoti kol kas neleidžiama.

Dubajaus vyriausybė planuoja netrukus bepiločius orlaivius pritaikyti oficialiems dokumentams siųsti. Meksikoje veikia maisto užsakymų įmonė, pristatanti krovinius orlaiviais, kurie skrenda orientuodamiesi į išmaniojo telefono, iš kurio pateiktas užsakymas, buvimo vietą.

Vis dėlto viskas – žmogaus rankose, net ir tobuliausias technikos išradimas gali būti panaudotas ir geram, ir piktam. 2013 m. Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą dėl JAV tikslinių žudynių šalyse, kurios net nebuvo laikomos karo zonomis – dronais, skirtingai nei tankais, galima veikti tikslingai ir tyliai, o teisinio reglamentavimo nėra. ES laikosi nuomonės, kad dėl šių aparatų, kaip ir kitos ginkluotės, reikia sukurti pasaulinius standartus.

 

Add a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *