Už kreditus atidirbinėja Anglijoje

anglijaDažniausiai kreditai internetu mus išgelbėja tada, kai labai trūksta pinigų, arba tampa itin reikalingu finansiniu pastiprinimu. Protingiems ir strategiškai mąstantiems žmonėms vėliau kreditai internetu visa para tampa tuo, kas vėliau yra gana lengvai grąžinama. Juk, kai turi planą ir strategiją, nėra sunku uždirbti šiek tiek daugiau tam, kad būtų galima atiduoti kažkada išgelbėtojais buvusius pinigus. Viename Anglijos fabrike dirba net keli žmonės, kuriems kreditai internetu svarbiu momentu buvo be galo reikalingi, o šiuo metu jie atidirbinėja tuos pinigus. Na, ir žinoma, planuoja sau šviesią ateitį.

Algis

Anglijoje dirbantis Algis sako, kad iš pradžių labai bijojo čia važiuoti, nes nemokėjo anglų kalbos. „Buvo tikrai baisu, nes buvau prisiklausęs visokių istorijų apie tai, kaip žmonės čia atvažiuoja, darbo negauna, sunkiai verčiasi, paskutinius centus išleidę grįžta į Lietuvą… Bet man pasisekė, nes iškart susiradau darbą šiame fabrike. Todėl labai greitai nusiraminau. Jau vien iš pirmos mėnesio algos buvo beveik atiduoti vieni kreditai internetu, kuriuos anksčiau skolinausi netekęs darbo. Dar liko kitos paskolos, kurias irgi turiu, bet matau, kad tokiais tempais dirbant yra tikrai nesunku atiduoti. Be to, čia žmonės labai malonūs, daug lietuvių, toks supratingas ir geras kolektyvas. Supratau, kad darbo neranda turbūt tik tie, kurie ir nenori dirbti – nori, kad pinigai ant medžių augtų. Man patinka, kad kreditai internetu ilgesniam laikui gali būti gana greitai atiduodami, jeigu gauni anglišką atlyginimą. Taip pat yra ir daugiau žmonių, kurie dirba dėl to paties tikslo. Aišku, ne visi yra tokie sąžiningi. Kartais čia dirbame labai ilgai, tikrus viršvalandžius, tačiau ne visada už juos sumoka. Na, tiek jau to. Manau, kad, kai mano kreditai internetu nuo 18 metu bus išmokėti, tada ieškosiu darbo kitame fabrike arba fermose“, – dalijas patirtimi Algis.

Inga

Jauna moteris čia dirba ne pirmus metus. Kaip pati sako, anksčiau į Angliją ją taip pat atvijo paskolos internetu be uzstato. „Buvau iš prastos šeimos, mus paliko tėvas, mama susirgo, reikėjo prasimaitinti visiems, mūsų daug labai šeimoje buvo. Taigi, taip nutiko, kad dabar jau esu seniai viską ir grąžinusi, ir beveik sutaupiusi pirmam indėliui į būsto paskolą. Planuoju dar čia padirbti, o tada grįžti į Tėvynę, nes ten ir įsivaizduoju savo gyvenimą. Taip, pinigai čia tikrai geri, bet tenka beveik sukandus dantis dirbti. Na negyveni to pilnaverčio gyvenimo, kai dirbti tik dėl pinigų ir iš visų jėgų taupai. Aš turbūt jau vienintelė iš visų emigrantų esu vis dar ta taupytoja. Jau visi kiti seniai nustojo taupyti. Man irgi sakė: kad iš pradžių taupysiu, pirksiu pigiausią maistą, o paskui nebegalėsiu ilgiau 3 mėnesių taip gyventi ir pradėsiu pinigus leisti. Bet taip neatsitiko. Taigi, kiekvienas žmogus viską planuojasi pagal save. Aš iki dabar perku pigų maistą. Tik aišku, jau taupau mažiau negu pirmus mėnesius, kai reikėjo grąžinti kreditus. Negali valgyti vien miltų, turi ir daržoves, ir pieną, ir mėsą, žuvį valgyti. Stengiuosi valgyti sveikai, bet pigiai, visgi tiek dirbant turi rūpintis savimi, jeigu to nepadarysi, tai niekas kitas irgi nepadarys. Viskas čia priklauso tik nuo tavęs, ir nuo nieko kito daugiau. Beje, mūsų fabrike dažnai nauji darbuotojai, emigrantai, atvažiuoja atidirb

Add a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *